o žmogau.. kodėl aš taip dažnai tave sapnuoju..

nupirk man viskio

Ji išėjo į lietų. Miesto šurmulys, tamsa, tik kažkur tolimais žibantys gatvės žibintai. Kelias. Kauno gatvės. Išsikišę plytelės ir duobės, balos. Akimirką pamaniau jog jai šalta. Pirštais perbraukiau per šiurkščius plaukus kuriuos sulipino lietus, išskyriau sruogas. Ar tau šalta? Pirštai drebėjo. Nešalta, atsakė ji ir nusišypsojo savo šiek tiek kreiva šypsena. Ji užsimerkė. Giliai įkvėpė gaivaus vakaro oro, po lietaus visad palieka savotiškas kvapas. Savotiškai malonus. Ji laukė. Stebėjo pravažiuojančias mašinas, žibintus, žmones. Pora girtų marozų praėję nusispjovė, vienas išsišiepė iki ausų, draugiškai keikdamiesi nuėjo tolyn. Ar jie kelia problemų? Taip, savo egzistencija. Mačiau kaip tavo pirštai nuslydo į striukės kišenę. Kaip ištraukė juodą Winstono pakelį. Tu drebėjai. Mačiau, jog tau šalta. Bet ir toliau užsispyrus teigei priešingai.Pykau jog neapsirengei šilčiau, jog neužsimovei pirštinių ir nenorėjai užsisagstyti. Atvėrusi pakelį išsitraukei cigaretę ir pakėlei ją prie lūpų. Ugnis. Malonų vakaro orą pakeitė nikotinas. Traukei dūmus į plaučius, akys kažko ieškojo klaidžiodamos po gatvę, pagaudamos praeinančiųjų veidus. Nikotinas. Jautei kaip palengva apgaubia migla. Minia žmonių tavęs daugiau nebaugina. Tai mane stebina. "Mieloji, keitiesi, į gerą, didžiuojuosi tavimi" .Ji nesikeitė. Ji išmoko apsimetinėt. Bet nutylėjau tai, leidau kitiems džiaugtis, neišdaviau jos, nemanau, jog ji būtų norėjusi kad kiti tai žinotų. "Pasiilgau žiemos, ir snaigių, ir šalčio" Mano ausis pasiekė tavo balsas. Aš irgi to ilgėjausi. Bet šiuo metu ne tai nedavė man ramybės. Paėmusi už rankos nuvedžiau prie baro. Alaus. Truputį apsinešt, atsivert pasauliui. Norėjau dar labiau tave pažinti, norėjau kad papasakotum, kad kalbėtum ir šoktum. Užteko poros gurkšnių jog tavo veide atsirastų šypsena. Kad ir dirbtinė..tebūnie. Viduje buvo karšta. Tu šokai, stebėjau tai iš šalies ir džiaugiausi jog nestovi susisukusi kamputyje. Išgėrusi alų išbėgai į balkoną. Susipažinai su žmonėm, juokeisi ir šypsojaisi, kalbėjai ir šokai. Vėl traukei nuodus į plaučius, bet tau nė motais. Tave pagavo sūkurys, klaidino ,nešiojo po patalpas, žodžiai patys liejosi vienas po kito. Kalbėjai. Bet nieko nepasakei. Tai mane nuliūdino. Kodėl tu nesugebėjai nulaikyti liežuvio už dantų? Kodėl pasakojai ir pasakojaisi, kodėl tyliai verkei kamputyje o vėliau nusipirkus dar vieną alaus šokai iki nukritimo? Mačiau kaip pabudai gavusi iš alkūnės į krūtinę. Ar to tau reikia? Skausmo? Kad jaustum? Kad galėtum matyt? Mačiau jog tavyje verda milijonai jausmų ir emocijų, jog nerandi sau vietos ir mielai išnyktum dabar pat..čia pat, šiuo metu. Svaiginaisi ir svaiginai, sukaisi, nuo veido nedingo šypsena. Tu ir vėl rūkei. Dabar jau viena. Trumpom rankovėm, apnuogintais pečiais stovėjai lietuje ir žvelgei į dangų, pūtei dūmus ir jautei stingdantį šaltį kuris pamažu apėmė pirštus, vėliau ir rankas, šiurpuliukai bėgo per kūną, viduje tu degei. Euforija. Muzika. Kojos mušė ritmą, niūniavai. Ir tada atsirado Ji. Ji išklausė tave, tavo istoriją, ji suprato ir nenorėjo tavęs palikti vienos vidury nakties, bet jai reikėjo eiti. Ir tu vėl likai viena su savo mintimis. Vėl traukei dūmus ir stebėjai praeinančius žmones, pravažiuojančias mašinas. Mąstei kaip sugebėjai taip lengvai sugriauti savo gyvenimą. Kaip po galais suknisai viską be menkiausio gailesčio, atstūmei visus o paskui pasinėrei į visus svaigalų liūnus. Kam taip elgeisi. Pykau ant tavęs, kvailė paskutinė, rėkiau, mušiau, o vėliau supjausčiau pirštus ir riešus, šlaunis ir pilvą. Išpjoviau tą dirbtinę šypseną ir blizgančias akutes. Neapsimetinėk, meldžiau rankose spausdama ašmenis. Gana apsimetinėt, nebūk kvaila, liaukis,mesk tai -  rėkiau vis garsiau darkydama kojas. Piešiau krauju, juokiausi lyg išprotėjus. Jeigu taip ir toliau.. pražudysi save mieloji. Nebematysi šviesos, apaksi ir išnyksi. Bet ar ne to tu nori? Ne to visą gyvenimą troškai? Mylėk save, po galais, suvok, matyk ir nustok apsimetinėt. Mieloji, prašau, liaukis. Skauda. Tau šalta. Man irgi vėsu.

I have my psychologist poor me drink
My head is clouded so it's plain to see
We'll work things out, the bottle and me

ir vėl? IR VĖL? TIKRAI? ARE YOU FUCKIN KIDDING ME? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl? vėl?
shut up
nafik vėl..
išplėšk vidurius ir sušerk šunim, paskandink, nudėk. Išimk žarnas, leisk sukirmyt. Neleisk slėptis. Nenoriu pražūt. Kiek galima.