2018 m. rugpjūčio 17 d., penktadienis
apsivertusi galaktika
šiurpas eina per kūną. absioliuti tuštuma smaugia gerklę, baisiai keista daugia nerėkt, nekalbėt, tyliai atsiduot aplinkai. nepergalvojant visų šūdų kuriuos patiri, tiesiog leidžiant tam tave suėst. visiška beprasmybė. stiprus noras užmigus nepabusti, o kitą akimirką tiesiog išsiplėšti sau vidurius ir dar kartą juos praryt. palikt. pabėgt nuo bedugnės nėra vilties. nebeliko, nė trupinėlio. visi bandymai pagerinti vidinę situaciją nuėjo velniop. rodos. keista. kodėl aš dar čia, iki šiol neaišku, iš kur tas didis noras nudvėst ir nežmoniškas polinkis į savidestrukciją. kartojasi seni scenarijai, senos, nuvalkiotos istorijos. senos, nutrintos vietos kurias seniau lankydavau. seni veidai, seni šešėliai, slankioja iš paskos. Graudžios naktys, pilnos ašarų, išverktas, be gyvasties papilkęs veidas. prigesę akys ir užkimęs balsas. kosulys, vidiniai skausmai, skauda plaučius, skauda skrandį. alkoholis baigia suėst paskutinius sveikatos trupinukus.pastovus silpnumas. pastovus galvos svaigimas. reikia sustoti, atsikvėpti. porą kartų giliai įkvėpt, iškvėpt, leist vėl beprasmybei pasiimti.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)