fuck you, fuck me

Sergu . Jau net nežinau ar man tai patinka (atostogos) ar ne. Džiaugiuosi, kad nereikia kęst tų pasipūtusių veidų aplink, nereikia apsimetinėt ,kad viskas gerai, nereikia šypsotis ir juoktis, galiu sėdėt prie lango, gert arbatą ir žiūrėt į vėjo blaškomas snaiges. Galiu užsimest koldrą, atsipūst ir pripažint sau ,kad viskas nuėjo velniop, ir šypsotis sau, nes vistiek nebus geriau ( tai vienas iš tokių momentų, kai pagalvoju, kad visai nieko būtų parūkyt). Kiekvieną kartą ,kai taip sėdėdama įkvepiu oro, persisunkusio vanile ir dūmais, trumpam susimąstau, o gal ne viskas taip blogai? Tada seka pamišėliškas juokas. Mintyse ,aišku. Neįmanoma galvot apie gėrį, kai viskas aplinkui griūna, kai mintys tavo galvoje neduoda tau ramybės, nė akimirkai nepalieka vienos, tu galvoji ir galvoji, ir galvoji, galvoji, vis galvoji , tai žudo, pūdo iš vidaus. Kas durniausia, kad tos mintys tokios bereikšmės, tokios....kartais norisi išvemt viską, rimtai, vimdo...

Don't break the spell

 

-Rose- they said... What? Again? Fucking immune system. I do not want to be ill, 'cause I have what to do in school, there is some people I want meet ,and talk with, and do things... If it's rose I will get penicillin again, it means - pain ...ass pain... huh

Kad ir kaip ten bebūtų, ligos užknisa, ir daktarai užknisa, poliklinikos užknisa, nors yra vienas geras dalykas- atleidimas nuo kūno kultūros. haha

shitshitshit

and i'm sitting here, and crying...again, like always, so weak little human
scars on my skin are hardly healing, life turned in totally shit. and i deleted all my posts again, it was so fucking optimistic...