viskas nyksta. mintys. gyvenimo laimė. noras šypsotis. noras apskritai egzistuot. nelieka nieko. Labiau pagalvojus darosi baisu. Baisu nieko nejaust. Baisu nematyt spalvų, gyvenimo grožio. Baisu , viskas tapo netikra. Viskas apsitraukė migla. Mintys klajoja kažkur . Viskas užspausta didelio dulkių debesio, kuris kankina. Norisi nupūst, bet tam nėra jėgų. Neliko nieko. Bejausmis robotas, kuris atlieka jam paskirtas komandas. "Nusišypsok" -Šypsena iki ausų. Skardus juokas. Prikimęs balsas.
Noriu jaust, noriu gyvent, - kažkas rėkia labai giliai.
Kaip?
Bijau likt viena su savimi, be žmonių kurie supa mane (net jeigu prie jų kiek nepatogu). Bijau pasilikt viena su savo mintimis, nes jaučiu, jog jos mane pražudys. Aš išnyksiu, galutinai. Galbūt pasinaudosiu pirmu pasitaikiusiu įrankiu, kad priverčiau save jaust. Kažką. Nesvarbu ar tai skausmas.
Ar tai meilė.
Ar tai noras nusigert.
Būna akimirkų, kai rodos tuoj palūšiu. Rankos dreba, akyse renkasi ašaros. Noriu rėkt, noriu bėgt, skrist, pjaustyt rankas, dainuot, šokt, šokinėt, headbangint arba kalbėt, be perstojo. Bet lieku susigūžus kamputy ir tyliu. Piešiu. Rašau. Ir tyliu. Tyla.
Susišukuoji. Pasidažai, nusišypsai. Apsirengi juodą suknelę, užsimauni kojines virš kelių, užsimeti šaliką, apsirengi lietpaltį, pasiimi pirštines. Fancy look. Mėlyni plaukai. Raudonos lūpos. Šypsena. Blizgančios akys. Ar kas pasakytų, jog jos gyvenimas eina velniop?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą