Nerašiau jau du metus. Tiksliau bandžiau, bet pastoviai tryniau. Tik dabar pajutau gimstant/atgminstant tą jausmą, kuris vertė mane seniau rašyti dažnai.
Susipisau smegenis. Susipisau save vėl. Maniau, kad viskas gerėja ir viskas yra gerai (ofc, sad moments n shit vis pasitaikydavo, bet hei, sugebėjau savimi pasirūpinti.). Dabar viskas hittino pernelyg stipriai ir pernelyg skaudžiai. Ir kieno tai kaltė? Tik mano.
Kiekvieną dieną jaučiu baimę likti viena su savimi, bijau savo minčių. Bijau išsikraustyti iš Kauno, nes žinau, kad palūšiu. Deja jau per vėlu persigalvoti. Artimiausiomis dienomis pasistengsiu perplėšt save ir viską išpilti čia. Laikas nustot slėpti savo jausmus ir emocijas. Laikas nustot sakyt, kad man viskas gerai, nes taip nėra.
And kids... dont do drgz. Believe me, its not worth it.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą