Norėčiau daugiau neužmigti,
Ir į šaltą ledą tyliai pavirsti.
Norėčiau viską paneigti,
Bet negaliu taip visko atskleisti.

Apsamanoję mintys, ir karčios dvejonės, skaudančios kojos, žvarbios klajonės. Tyliais, mirusiais miesto keliais. Vidurnakčiai, šaltas vėjas. Visiškas atsidavimas sau. Jausmui. Skausmui nušalusių pirštų. Besaikis, savanaudiškas.
O taip harmoningai krentančių snaigių svajonės. Karčios tiesos smaugia gerklę, noras skandinti ir skandintis, pamiršti ir vėl prisimint. Kartoti ir neleist kartotis.
Kaukti. Suplėšyti į skutelius. Suleist rankas į šaltą sniegą. Ir leisti jam tave pasiglemžti.